Vandenys
Aukštadvario regioninis parkas puikuojasi skaidriais, švariais ežerais, kurie užima beveik 8% teritorijos. Priskaičiuota apie 90 įvairaus dydžio, gylio, formos ir kilmės ežerų. Didžiausi-Vilkokšnis (336,7 ha), Spindžius (110,7 ha), giliausi-Verniejus (50 m), Sienis (40 m ), gilūs paslaptingi termokarstiniai Škilietų, Tabaliukų ežerėliai. Patvenkus Verknės ir Strėvos upes, po 5 ežerus sujungė Aukštadvario ir Bagdanonių hidroelektrinių tvenkiniai. Didžiausios parko upės-,,sesutės“ Verknė ir Strėva. Abi pradeda čiurlenti kaiminystėje, o paskui jų keliai prasilenkia-Verknė teka į vakarus, o Strėva-į rytus ir Šiaurę. Panašus šių upių ilgis, abi skuba per akmenis, seklumas į Nemuną. Verknės ištakų šaltinio aukštis Galaverknio kaime-141 m virš jūros lygio, o žiotyse ties Birštonu-40,6 m, upės ilgis-77,1 km. Strėvos pradžia-šalia Gubiškių kaimo, o įteka į Kauno marias ,,nusileidusi“ daugiau kaip 110 m. Parko teritorijoje čiurlena apie 10 mažesnių upelių, kurių vandenis surenka Verknė ir Strėva. Upes ir ežerus maitina lediniai šaltiniai. Su senovės pagonių šventyklomis siejami Šafarnės alko ,,akivarai“, gydomųjų galių, tikima, turi Rangavos sakraliniai šaltiniai. Sraunūs Aukštadvario dvaro ir Verknės senvagės, Strėvos kaimo, Vladislavos dvaro, Žaliųjų prūdelių ir kiti šaltiniai. Versmių vanduo puikios kokybės, tradiciškai gyventojų naudojamas buityje. Aptikti požeminiai mineralinio vandens klodai.